Slyvos

Slyvos –viena populiariausių ( ir vertingiausių !) sodo kultūrų. Lietuvoje auginamos įvairiausios veislės  (dažniausiai vengrinio tipo) , vaisius sunokinančios nuo liepos vidurio iki spalio pradžios. Jei mėgstat šiuos vaisius, teks sodinti kelis skirtingų veislių medelius (tuomet nebūtina rinktis savidulkes) ir BŪTINAI prieš pat žydėjimą nupurkšti juos insekticidais (be šios “procedūros” derliaus galima tikėtis nebent iš ankstyvųjų veislių...)

Trumpai apie slyvas

Sena angliška veislė.  Vaisiai vidutinio dydžio (iki 40 gr.), rausvai rožiniai, gero skonio. Savidulkė ir gera dulkininkė kitoms veislėms. Dera gausiai labai gausiai, gali pramečiuoti. Drėgnomis vasaromis vaisiai serga puviniu. Šalčiui vidutiniškai atspari. 

 

 

 

(Rusija) - Siauros kolonos (apie 0,5 m skersmens) iki 3,5m aukščio laja labai dekoratyvi. Senesnių medžių šakos nuo vaisių svorio kartais išlinksta į šalis. Derėti pradeda labai anksti, dera labai gausiai (labai šaltomis žiemomis gali pašalti žiediniai pumpurai. Žydi anksti, nesavidulkė (geros dulkininkės Spidola, Alvi ir kitos anksti žydinčios veislės). Vaisiai prinoksta rugpjūčio vidury. Jie vidutinio dydžio (normuojant derlių –labai dideli), raudonai purpuriniai, ovalios formos. Lietingu oru nepūna, bet greitai pernoksta. Kauliukas labai skanus, atsiskiria lengvai. Minkštimas saldžiarūgštis, sultingas, labai skanus. Tinka konservavimui.

Nauja latviška , ankstyva slyvų veislė (2010m pateikta registracijai). Vaismedis augus, formuoja platų vainiką. Žydi vidutiniškai anksti. Vaisiai gintarinio geltonumo su vos rausvais šonais, vidutinio dydžio (30-40 gr.), saldūs. Minkštimas geltonas, vidutinio standumo, sultingas. Kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Vaisiai tvirtai laikosi ant medžio.