Trumpai apie slyvas
Pavasaris- kaulavaisių sodinimo metas. Sulaukiu labai daug klausimų apie slyvas, todėl pabandysiu bent trumpai apie jų auginimą papasakot.Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo , kad tai nelepus augalas, o ištiesų yra labai kaprizingas ir reiklus medelis.
Daugelis mano , kad slyvos naudingos tik kaip vidurius laisvinanti priemonė...Prinokusiose slyvose yra beveik visų B grupės vitaminų (išskyrus B12), kurie stiprina nervų sistemą, mažina nuovargį bei nemigą, gerina nuotaiką. Jose esantis K vitaminas gerina kraujo sudėtį, sumažina trombų susidarymo galimybę, o vitaminas P stiprina arterijų ir kapiliarų sieneles. Slyvos gerina virškinimą, normalizuoja vandens pusiausvyrą organizme, mažina kraujospūdį...
Slyvoms sodinti parenkama saulėta, apsaugota nuo vėjų ir pavasarinių šalnų vieta. Tinkamiausias dirvožemis- vidutinio sunkumo priemolis, laidus vandeniui (pavasarį neužmirkstantis), neutralios reakcijos (pH 5,5-7). Labai svarbu, kad gruntiniai vandenys nebūtų aukščiau kaip 1,5 metro nuo žemės paviršiaus. Viena iš dažniausių bėdų, dėl kurios slyvos skursta , prastai dera , nušąla ir yra netinkamas dirvožemis (molis, smėlis , durpė) ar pasodinimo vieta (skersvėjai, šalnos, pavėsis). Nemėgsta slyvos ir sausros, todėl nereikėtų jų sodinti arti didelių medžių, o visą sezoną būtina laistyti (ypač vaisių augimo metu).
Lietuvoje dažniausiai auginamos kultūrinės slyvų veislės skiepytos į kaukazinės slyvos arba Vangenheimo vengrinės slyvos sėjinukus. Skiepytos į kaukasinę slyvą būna gana didelio augumo, iš poskiepio linkę leisti atžalas, bet atsparesni šalčiui ir ligoms. Skiepytos į Vangenheimo vengrinę būna iki 50% mažesnio augumo, pradeda anksčiau derėti , bet mažiau atsparios šalčiui ir labiau reiklios dirvožemiui.
Nesinori daug pasakoti apie sodinimo ypatumus, nes jie visiems vaismedžiams beveik tie patys. Slyvas geriausia sodinti ankti pavasarį, tik pašalui išėjus, kol dar neišspogę pumpurai (užaugintiems vazonuose tai negalioja) . Pasodinto medelio skiepijimo vieta turi būti ties žemės paviršiumi ar keli cm po žeme (skiepytiems į kaukazinę slyvą). Pasodintą medelį gausiai palaistome, vėliau mulčiuojame . Mulčiuoti reikėtų bent jau 2-3 metus, apie 1 metro plotą aplink kamieną. Pasodinimo metais trašų geriau nepilti (arba labai nedaug). Jaunus ,stipriai augančius, bet nederančius medelius geriau netręšti.
Slyvos genimos prieš prsidedant vegetacijai.Vainikus geriausia formuoti nuo 0,5 iki 1 m aukšcio. Vaismedžio vainiką reikėtų formuoti iš 5-7 skeletinių šakų. Išpjauname viršūnės kokurentus, ūglius išaugusius vertikaliai ar smailiu kampu . Svarbu , kad šoninės šakos būtų ne storesnės nei pusė kamieno storio. Kiekvienai veislei būdingas savitas augumas, šakojimasis, todėl reikia stebėti augantį medelį ir pagal jo augimą parinkti formavimo būdą.
(nuotraukose tai matyti akivaizdžiai)
Apie slyvų kenkėjus ir ligas yra daugybė informacijos internete, spaudoje. Reikia specialistų konsultacijų...Galiu tik pasakyti tiek-norite skanauti slyvų vaisius-teks bent porą purškimų atlikti. Nepatingėkite prekybos vietose pasidomėti, kokiais preparatais , kokiu metu purkšti...Pavadinimų neminėsiu dėl labai paprastos priežasties- kasmet kinta jų asortimentas...
Kokią veislę pasirinkti? Visi pageidauja kad vaisiai būtų dideli, saldūs, lengvai išsiimtų kauliukas, tiktų kompotams ir... Deja tokių “universalių” slyvų dar neteko matyt. Iš savo patirties galiu patarti tik tiek- jei namuose yra slyvų mėgėjų , reik sodinti keletą skirtingu laiku derančių veislių. Tuomet bus ir desertui ,ir kompotams, ir šaldymui... Slyvų tik kai kurios veislės yra savidulkės. Norintiems auginti tik vieną slyvos medelį, būtinai reikia rinktis iš savidulkių veislių. Bet ir savidulkės veislės dera gausiau , jei šalia auga kitų veislių medeliai.