Straipsniai


Kuo skanesnis obuolys ar slyva, tuo vaismedis lepesnis. Jei pirkėjas tingi prieiti prie vaismedžio, niekada nesidžiaugs nei jo gražia išvaizda, nei gausiu derliumi.

Ir tradicinės, ir išskirtinės vaismedžių veislės

„Kol neparagauju vaisių, vaismedžių nedauginu ir neparduodu“, – griežtai sako Rimantas Stankūnas. Ir tai tiesa. Visos RS medelyno siūlomos vaismedžių veislės vertos augti mūsų soduose ir kiemuose. Būtent dėl to pirkėjui nereikia jokių akcijų. Jis namo ir taip grįžta su neplanuotais pirkiniais sau, giminėms ar kaimynams. Nuo gausaus asortimento labai greitai apsisuka galva. Atrodo, atvažiavai su sąrašu veislių, kurių tikrai nori, tačiau paragauji vieną kitą šermukšnio uogą, obuoliuką, kriaušę ir visas ryžtas, apsisprendimas tuojau pat išgaruoja. Aštuntus metus gyvuojančiam medelynui seniai nereikia jokios reklamos. Juk geriausia reklama – puikiai prigyjantys, gerai augantys, nesergantys ir gausiu derliumi savo šeimininkus apdovanojantys vaismedžiai. Nors dabartinio medelyno teritorijoje pastatytame name Stankūnai gyvena dar tik trečius metus, 3 ha sklypą jie įsigijo daug anksčiau. Čia stovėjo toliu apkalta lūšnelė. Tačiau ne ji, o didelis derlingos žemės plotas buvo svarbus naujiesiems šeimininkams. „Savo verslą pradėjome nuo braškių, – pasakoja R. Stankūnas. – Jas auginome kitame žemės plote, o ne dabartinio medelyno vietoje. Įveisėme braškyną, turėjome jį apie 10 metų. Tuo metu buvo braškių augintojų bumas. Kai vienais metais užaugintas uogas teko parduoti po litą už kilogramą, nusprendėme šio verslo atsisakyti.“

Rimantas Stankūnas Klaipėdos mugėje
Rimantas Stankūnas Klaipėdos mugėje

Vakar prasidėjusi ir iki sekmadienio pavakarės truksianti jau tryliktoji vaismedžių, dekoratyvinių augalų bei gėlių mugė "Rudens spalvos", vykstanti sodo centre "Frezija" prie Klaipėdos valstybinės kolegijos (Jaunystės g. 1), stebina lankytojų gausa, o šie stebisi pasirinkimo įvairove.

Pavasaris- kaulavaisių sodinimo metas. Sulaukiu labai daug klausimų apie slyvas, todėl pabandysiu bent trumpai apie jų auginimą papasakot.Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo , kad tai nelepus augalas, o ištiesų yra labai kaprizingas ir reiklus medelis.

Vyšnių veislės kilo susikryžminus stepinei vyšnei su trešne. Iki šiol dauguma vyšnių  veislių kryžminasi su trešnėmis, be to trešnės yra daug patikimesnės apdulkintojos vyšnioms. Trešnių žiedadulkės labiau atsparios šalčiui, ne taip greitai išdžiūsta ir ilgiau išlieka gyvybingos. Turgenevkos veislės vyšnios pasodintos tarp trešnių duoda daug didesnį derlių , nei pasodintos tarp kitų vyšnių.

Šermukšniai, kaip jokie kiti vaisiai, pasižymi ne tik vitaminų gausa, bet ir ypač tinkančiomis organizmui jų proporcijomis. Gera savijauta, atsparumas ligoms, o susirgus – greitesnis išgijimas skatino žmones neatsisakyti jų vartojimo net atradus pikantiškesnius sodų vaisius .

Šermukšnių obuoliukai ilgai negenda, o pašalę nuskinti su kekėmis ir paskleisti nešildomose patalpose suvysta, netenka kartumo ir tinka vartoti iki naujo derliaus. Šaldomi tolygiau išdžiūsta nei krosnyje, o svarbiausia – išlieka visi vitaminai.

Labai aukštos kokybės gaminius galima paruošti iš šermukšnių mišinių su kitais vaisiais. Mišiniams ypač tinka švelnaus skonio uogos ir vaisiai: gudobelės, abrikosai, kriaušės, saldieji obuoliai, gervuogės.

Kompotas. Į 1 litrą obuolių sulčių ir 2 litrus vandens arba į 3 litrus vandens pilamas 1 kg cukraus ir pridedama 10g citrinos rūgšties. Karštu sirupu užpilami į stiklainius sudėti Nevežinskaja veislių šermukšnių vaisiai ir pridengiami dangteliu.

Kisielius. Užvirinti 1litrą vandens, ištirpinti jame tris šaukštus cukraus, įpiltistiklinę saldžiavaisių šermukšnių sulčių. Į verdantį tirpalą, lėtai maišant, supilti nedideliame kiekyje vandens ištirpintus 4 šaukštus bulvių krakmolo.

Drebučiai. Vienas kilogramas saldžiavaisių šermukšnių, 100g cukraus, dvi stiklinės vandens. Šermukšnius apvirti, pertrinti per sietelį, supilti cukrų ir virti, kol sutirštės.

Šermukšniai meduje. Užšaldyti ir atlaidinti bet kokie šermukšniai kepami ant skardos orkaitėje ar krosnyje. Po to beriami į užvirintą medų ir verdami, kol suverda.

Šermukšniai cukruje. Šermukšnių obuoliukų vaisynai (neatskirti nuo vaiskočių) pamerkiami į karštą cukraus tirpalą (5 dalys vandens ir 4 dalys cukraus), po to iškeliami, atskiriami nuo vaiskočių, apibarstomi cukraus pudra ir apdžiovinami praviroje orkaitėje arba krosnyje. Apdžiuvę vaisiai beriami į stiklinius indus ir sandariai uždaromi.

Dviejų kiaušinių baltymuose ištrinti 150 g cukraus ir plakti, kol susidarys balta vientisa masė. Į šią masę įpilti vienos citrinos sultis ir galutinai išplakti iki sukietėjimo. 1 kg vytintų sodinių šermukšnių vaisių išvolioti gautoje masėje, apibarstyti cukraus pudra ir paskleisti vienu sluoksniu apdžiūti.

Šermukšnių sirupas. 2 kg sodinių šermukšnių užpilti dviem stiklinėmis vandens ir virti , kol suminkštės. Pertrinti per sietą ir išspausti sultis. Iš 200 g cukraus ir 250 g vandens paruošti sirupą ir sumaišius su sultimis užvirinti. Sirupą laikyti vėsioje vietoje, sandariai uždarytuose induose. Sirupe yra sorbito, todėl jis tinka ir diabetikams.

Vytinti ir džiovinti pavėsyje arba krosnyje iki 60 laipsnių temperatūroje, šermukšnių obuoliukai daugelyje šalių naudojami liaudies medicinoje kaip polivitamininė, tonizuojanti ir organizmą stiprinanti priemonė. Liaudies medicinoje šermukšniai laikomi šlapimą ir tulžį varančiais, vidurius švelniai liuosuojančiais ir kraujavimą stabdančiais. Geriant užpiltinę ir kompresais buvo gydomas net reumatas.